Pasakojimai

Laukimas įpusėjo, iki sausio 1 d. kiek daugiau negu mėnuo, todėl kažkuria prasme laukti kasdien darosi vis lengviau. Bet drauge tik dar sunkiau, nes prisiminimus paryškina iškritęs pirmasis sniegas ir vaizdai, primenantys metų pradžią.

Tą ankstyvo pavasario dieną iškeliavau pamatyti nedidelio sraunaus upelio, kuris buvo ir vis dar tebėra vienas stipriausių mano tenkaros mokytojų. Diena buvo lengvai apniukusi, o upelio vanduo nepaprastai aukštas, drumstas ir greitas. Ankstesniais metais tokiomis sąlygomis labai sunkiai rasdavau žuvį, tačiau žinojau, jog ji kažkur yra.

Kai pirmą kartą sužinojau apie tenkarą ir nusprendžiau ją išbandyti, tikrai nežinojau, kad ji ne tik man patiks, bet ir visiškai įtrauks į savo naują ir įdomų pasaulį, ir netgi pakeis mano gyvenimą. Praėjo vos 2 metai, ir štai aš startuoju tenkarai dedikuotą interneto svetainę, kurioje bandysiu kiek galėdamas įdomiau papasakoti apie savo nuotykius ir supažindinti Lietuvos žvejus su tenkara kaip nuostabiu būdu žvejoti upeliuose ir mažose upėse.